šilti

1 šìlti, šýla (-a Zt, -sta Jn, Š, NdŽ; N, šilšta, šil̃na, šỹlna Lkv, Vn, šinla), -o K, Rtr, Š, NdŽ 1. intr. R, MŽ, N, K, M, L, NdŽ, KŽ eiti šiltyn, darytis šiltesniam, įgauti aukštesnę temperatūrą: Vanduo šìlsta, t. y. drungsta, šiltas daros J. Įkišau [į orkaitę], tegul šil̃nie [viralas] Krš. Šìlus inšilus, kaitus inkaitus ir ažsidegė pirtis Smal. Mano prosas vakar dar šìlo, šiandien jau nebešỹla Rm. Stūmoklis šyla nuo karštų deginių ir nuo trinties rš. Rankos biškį šìlsta, o kojos šąla Trk. Šilštu SD29. ║ impers. darytis šiltam orui: Buvo teip šalta, lietai, o dabar staigiai šìlo sušilo, nė kur dėtis! Mžš. Saulė kilna, šil̃na – niekaip neužkiši pavasario Krš. 2. intr. šildytis: Tu tai kai šimto metų: šylì, šylì an pečiaus Sdk. Pas Berką šìlt žuejom (užėjom) Pls. Atsisėdus šylù pas pečių ir verpiu Vrnv. Piemenai kuria ugnį ir šìla Pls. ^ Dvi sesutės pas pečiuką šyla (plytos) Lš. | refl.: Prie pečiaus šỹlasi Dkš. Šìlas prie kuknelės Pv. Lapė sėdi an kalnelio uodegą passukus ir šìlas priešais saulėką (ps.) Rod. Tenai akmuo saulutėj šylasi S.Nėr. ║ būti šilumoje: ^ Šonas šyla, šonas šąla, galva džiūsta, kojos pūsta (namas) Mrj. 3. tr. šildyti: Žiūriu – prie pečiaus velnias kojas šỹla Šmn. Nereikia rankos šìlt OG401 | refl. tr. ^ Dvi sesutės prieš ugnį dieną ir naktį akeles šylasi (durų staktos) LTR(Klvr). 4. intr. Prk, Erž, Klt, Trgn, Ob kaisti, prakaituoti (apie žmogų ar gyvulį): Ana šỹla skalbdama J. Riebus šinla greitai J. Kurs nešìlsta, juo ilgiau laiko tie marškiniai Ms. Jis atrodė sveikas iš išvaizdos, bet baisiai šìlo Skr. Greit šỹla – nedrūtas Dkš. Kogi tu, vaikel, teip šylì, jau gal sergi? Svn. Kailiniais nesivilksu – greit šìlstu Vkš. Arklys greit šỹla, jei kelias slidus Sml. Karvės šilsta kartais laumės jodomos Lnk. Negalima vežime ar raitam jojant neštis katės – arkliai vargsta ir šyla LTR(Šil). | refl.: Su dviračiu važiuoti negerai – tujau šil̃nas Užv. Šilties S.Dauk. ║ rausti nuo vidinės šilumos: Ir šylu, ir šąlu iš gėdos Mc. Naminio [alaus] kaip išgeri, paausiai šỹla Žl. 5. intr. tirpti, leistis: Pavasarį kap sniegas šỹla, tai drėgna [kambaryje] Ad. Prieš patį atėjimą pavasario saulė pradeda šviesiau šviest ir sniegas pradeda šilt nuo stogo BM101(Krč). Jau langai šỹla OG71. 6. intr. prk. būti, gyventi, laikytis kur: Aš tenai neilgai šilaũ, mane išprašė Mrj. Ir prie anam broliui būt nešìlus ilgai Trgn. ║ laikytis, būti padėtam, neišleistam: Kad ir par Joną pinigai nešỹla – prageria Ut. Pas jį pinigas nešỹla Mrj. ║ Dbk, Ds būti laikomam paslaptyje, nepasakytam: Pas ją ilgai niekas nešỹla: kad tik ką sužino, tai ir išnešioja visur Užp. Par ją nešỹla: kas užejo, tas išejo (kas atėjo į galvą, tą pasakė) Ktk.

◊ kójas (padùs Lš) šìlti būti, gyventi: Mes čia ilgai pãdų nešìlsim! Lp. Ir čia mažai padùs šìlo, tuoj išėjo Klvr. Pas tėvus kójas šylì, tėvų i klausyk KzR.

pãdai šỹla (kieno) gyvena, būna: Neilgai čia jo pãdai šìlo Prn.

širdìs šỹla ima pyktis, apmaudas: Visiems, į tą begėdį darbą žiūrint, šilo širdys Vaižg.

\ šilti; apšilti; atšilti; įšilti; iššilti; nušilti; pašilti; peršilti; prašilti; prišilti; sušilti; užšilti